Skintos gėlės vazoje

Kiekvienas galės ilgai džiaugtis gražios puokštės žiedais, jei žinos keletą pagrindinių reikalavimų. Svarbiausia saugoti gėles nuo stipraus garavimo ir nuolat keisti vandeni. Perkamos neapvytusios, šviežios gėlės. Prieš merkiant atrišamos visos juostelės, jei puokštė buvo surišta, nes jos trukdo judėti vandeniui. Galima palikti nestipriai surištas našlaičių puokšteles.

Svarbu gėlių skynimo laikas. Rytą geriausia skinti (pjauti) prasiskleidusiais žiedais gėles (ciklamenus, ratilius, chrizantemas, jurginus, gerberas, baltagalves, narcizus, vandens lelijas, gvaizdūnes ir kt.). Pavakaryje skinamos gėlės ne visai prasiskleidusiais žiedais ir butonais (plukės, frezijos, kardeliai, vilkdalgiai, lelijos, paukštpienės, aguonos, gvazdikai, bijūnai, rožės, tulpės ir kt.). Gėlės neturi būti apvytusios. Todėl šiltą sausą dieną žemę reikia iš anksto gausiai palieti, kad visos augalo ląstelės būtų prisipildžiusios vandens.

Prieš sutvarkant puokštę aštriu peiliu reikia atnaujinti kotų pjūvius. Vertingesnes gėles, pavyzdžiui, gerberas, būtina pjauti vandenyje ir tuoj merkti į švarų indą, pripiltą šviežio, kambario temperatūros vandens.

Ciklamenų ir ratilių kotus geriau laužti, ne pjauti.

Karpažolinius, amarilius, klivijas, aguonas, narcizus ir kai kurias kitas gėles, kurių stiebai išskiria daug sulčių, tik ką nupjautus reikia trumpam pamerkti į 40—50 °C temperatūros vandenį, kad nustotų tekėjusios sultys. Kitas išbandytas būdas sustabdyti sulčių tekėjimą — palaikyti kotelius virš degančios žvakės.

Sumedėję rožių, alyvų, iorzitijų, chrizantemų kotai pjaunami įstrižai ir dar įskeliami. Kartais naudinga maždaug 10 cm koto galą padaužyti ir suploti, kad jis būtų plaušėtas. Chrizantemų kotų galelius galima minutei įmerkti į verdantį vandenį, kad prasiplėstų indai.

Nuo įmerkto koto dalies pašalinami lapai, kad nepradėtų pūti. Puvimo bakterijos užkemša stiebo indus ir nebepraeina vanduo. Virš vandens lapai paliekami. Tik astros, ratiliai, jurginai, rožės, neužmirštuolės ilgiau nenuvysta, kai paliekama mažiau lapų.

Apvytusias gėles reikia kelioms valandoms iki pat žiedų pamerkti į vandenį. Dar geriau jas prieš merkiant įvynioti į popierių. Tulpės per naktį dažniausiai visai išsitiesia. Ciklamenų kotelius naudinga subadyti adata.

Žolinės gėlės merkiami į vandenį giliai, nes vanduo skverbiasi visu stiebo paviršiumi. Ypač mėgsta sklidinai pripiltas vazas kardeliai, gvazdikai, rožės, našlaitės. Tiktai gerberoms reikia ne daugiau kaip 3—4 cm vandens gylio. Tačiau greitai pradėjusias vysti gerberas galima atgaivinti, kelioms valandoms pamerkus giliai į vandenį.

Galima vartoti specialias tabletes, kurios neleidžia vandenyje veistis jokioms bakterijoms, o gėlės su vandeniu dar gauna papildomai maisto. Šeimininkei nebereikia keisti vandens ir trumpinti kotų.

Kartais rekomenduojamos naminės priemonės, pavyzdžiui, varinė moneta medžio anglis, actas, alkoholis ar trąšos, bet šios neapsaugo nuo bakterijų dauginimosi. Ne visada tinka cukrus, nes ir jo tirpalas yra gera terpė bakterijoms. Tik kai kurios gėlės, pavyzdžiui, chrizantemos, forzitijos, frezijos, narcizai, rožės, tulpės ir pelėžirniai, ilgiau nenuvykta cukraus tirpale (30 g/l). Jei nededama jokių tablečių, tada gėlėms su minkštais kotais (ciklamenams, gvazdikams, narcizams, sinavadams, tulpėms) vandenį reikia keisti kasdien ar bent jau kas antra trečia diena. Per savaitę 1—3 kartus reikia atnaujinti koto pjūvį. Jei vanduo pažaliuoja, kotus reikia nuplauti vandens srove,- kasdien atnaujinti gvazdikų, narcizų, rožių ir tulpių kotų pjūvį.

Skintų gėlių negalima laikyti saulėje ir skersvėjyje. Jos ilgiau stovi vėsiame kambaryje ir gryname ore (nors per naktį). Patalpoje, kur daug prirūkyta, kur laikomi nokstantys vaisiai ar dega žvakės, puotkštė nuvysta greičiau (dėl etileno dujų).

Žiemą, jau gruodžio pradžioje, kambaryje į vazą galima pamerkti pavasarį žydinčių medelių ar krūmų šakų, pavyzdžiui, forzitijos, migdolo, sedulos, vyšnios. Pirmųjų šalčių lauke jau paveiktos, šiltame kambaryje per mėnesį jos pražysta, kaip tik Naujiesiems metams. Pumpurai geriau skleidžiasi, kai nuskintos šakos pirmiausia pamerkiamos 12 valandų į šiltą (apie 40 °C) vandenį. Po to jos merkiamos į vazą; vanduo keičiamas kas antra diena. Kasdien vieną ar du kartus jas reikia apipurkšti vandeniu. Panašiai pražydinamos ir kaštono šakelės.

Šaltinis http://www.geliurojus.lt/geles/patarimai-geliu-augintojams/skintos-geles-vazoje/